STEAM klubo narės, pakvietusios vasario 6 dieną vesti integruotas pamokas, skirtas Šv. Agotos dienai, nesitikėjo tokio mokytojų entuziazmo. Svarbiausias lietuvių patiekalas – duona – šiandien tokia pat brangi ir vertinama, todėl ugdytojai nori perduoti šiuos jausmus visiems vaikams.
Mokytojos Vaidos Karanik mokinukai patys daigino ir sodino grūdus, stebėjo jų augimą, vėliau kūrė darbelius ir vienu balsu tvirtino, kad jų duonos kelias dar ilgai tęsis.
Mokytojos Ingos Jablonskienės ketvirtokai klausėsi pasakos „Kaip vilkas sumanė duonos išsikepti“ ir bandė pakartoti visą duonos kelią. Mokytojos padedami vaikai nukeliavo senovės ir dabartinį duonos kelią, ieškojo juose panašumų ir skirtumų. Susipažinę su Šv. Agotos duonele, patys bandė minkyti modelino tešlą ir formuoti duonos kepaliukus.
Mokytoja Deimantė Veličkienė su vaikais skaitė pasakojimą apie duoną. Spalvindami vaikai susipažino su įvairiais duonos ir pyrago gaminiais, „minkydami tešlą“ mokėsi pakartoti duonutės formą, o po darbų vaišinosi savo atsineštais kepiniais.
Mokytojos Jūratės Stankevičienės pamokose po pažinties su duonos gaminiais, buvo lavinami socialiniai įgūdžiai mokant tvarkingai tepti ant duonos riekių sviestą, serviruoti stalą, vaišinti vieni kitus.
Biologijos pamokose mokytojos Jūratės Kačinskienės mokiniams pereiti duonos kelią padėjo išmanieji robotukai, papasakoję lietuvių liaudies pasaką „Ar jau galimą valgyti“ ir papildę ją žiniomis apie duonos atsiradimą, duonos gaminių spalvinimas ir juodos duonelės degustacija.
Įvairūs duonos gaminiai buvo ragaujami ir lietuvių kalbos pamokose. Mokytojos Sigitos Koroliovės mokiniai dalyvavo tyrime, atskleidusiame duonos vartojimo įpročius. Pasirodo, 5b–10b klasėse populiariausia kvietinė duona. Ruginės duonos atsinešė tik mokytoja, tad vaikai buvo įtraukti į diskusiją apie sveikatai palankius maisto produktus.
Etikos mokytoja Ina Balčiūnaitė vaikams ne tik pasekė pasaką apie duonos užsinorėjusį vilką, bet visiems kartu pasiūlė išsiaiškinti patarlių apie duoną prasmę. Mokytoja daug dėmesio skyrė pagarbos duonai temai; aiškindama, kaip iš duonos likučių pasigaminti džiūvėsėlių, giros, „Ubagų sriubos“ ar surengti puotą paukšteliams, mokė vaikus tvarumo, atjautos.
Tikybos pamokose, sukalbėję maldą, kurioje prašoma kasdieninės duonos, mokiniai sužinojo, kas buvo Agota ir kodėl ji paskelbta šventąja. Po tokios liūdnos istorijos mokytojos Inos Balčiūnaitės parnešta iš bažnyčios pašventinta duonelė buvo apžiūrėta su ypatinga pagarba.
Na o muzikos pamokose skambėjo dainelės apie duoną. Jas lydėjo būgnų, medinių lazdelių, trikampių mušami ritmai. Žaisdami liaudies žaidimus vaikai ne tik mokėsi improvizuoti duonos kelią, bet ir pagilino žinias apie grūdines kultūras, senovės lietuvių darbus ir, žinoma, duonelės kepimą.
