Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms, širdyje ir mintyse kaupiasi ilgesys ir liūdesys. Tuos jausmus dar labiau sustiprina rudens tamsa ir vis labiau nusimetanti savo rūbą gamta. Rimtis ir nepaaiškinamas nerimas suvienijo mokytojos Gintarės Maziliauskytės vaikus ypatingai misijai –jie sutvarkė senas apleistas Pozingių kaimo kapinaites. Uždegę žvakeles ir ugnelių šviesoje bandydami įskaityti antkapių užrašus, visi suvokė, jog tvarkė vokiečių kapus. Interneto paieškos sistema patvirtino, kad ilgą laiką Agluonėnų seniūnijoje esantis Pozingių kaimas priklausė Prūsijai. Kaimas minimas ir pasakojant apie baisųjį tremties laikotarpį. Tai paaiškina, kodėl šios mažos kapinaitės tokios apleistos, kodėl nebėra kam jomis pasirūpinti.
Ačiū vaikams, prikėlusiems iš užmaršties savo krašto istoriją ir savo gerumu sušildžiusiems vienišas vėles.
