Ar kada susimąstėte, kiek metų gali būti žuviai, kurią matote ežere, akvariume ar savo lėkštėje? O gal kada svarstėte, kaip skirtingos žuvų rūšys prisitaiko prie gyvenimo šaltame kalnų upelyje ar sūraus vandenyno gelmėse? Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti atlikus vieną įdomiausių biologijos eksperimentų – žuvies skrodimą.
Kovo 18 dieną, gamtos mokslų savaitės metu, visi 8–9 klasių mokiniai, tyrinėdami žuvų vidaus sandarą, ne tik susipažino su jų organų veikla, bet ir išsiaiškino, kokie gamtos dėsniai lemia šių gyvūnų gyvenimo trukmę ir gebėjimą išgyventi sudėtingose sąlygose.
Biologijos mokytojų Renatos Aglinskienės, Jūratės Kačinskienės ir fizikos mokytojos Vidos Černiauskienės parengtoje praktinėje pamokoje mokiniai iš pradžių atidžiai ištyrinėjo išorinius žuvies požymius: gleivinės slidumą, žvynų (ne)turėjimą, jų stambumą ar smulkumą. Visa tai leidžia spręsti apie žuvies gyvenamąją aplinką. Žuvys, kaip ir medžiai, turi metinius augimo žiedus, kurie atsispindi jų žvynuose ir otolituose (vidinės ausies akmenukuose). Skaičiuodami šiuos žiedus mokiniai galėjo nustatyti, kiek metų žuvis gyveno, ir netgi įžvelgti sezoniškumo poveikį jos augimui – žiemą augimo linijos būna tankesnės, vasarą – platesnės. Praktinė žuvies skrodimo pamoka suteikė mokiniams galimybę atrasti, tyrinėti ir pažinti gamtą iš arti. Tokia veikla lavina vaikų kritinį mąstymą, stebėjimo įgūdžius, skatina rinktis mokslininko, veterinaro ar gamtos tyrinėtojo kelią. Ateitis parodys, vandens ar sausumos kelius rinksis jaunieji gamtininkai, dalyvavę išradingų mokytojų pamokoje.
