Spalio 21 dieną Litorinos mokykla pakvietė šalies švietimo bendruomenę pasisemti patirties ir pozityvių minčių respublikinėje metodinėje konferencijoje „Pozityvus ugdymas – įtraukios mokyklos varomoji jėga“. Kadangi renginys buvo dedikuotas mokyklos trisdešimtajam jubiliejui, jame netrūko svečių, dovanų, sveikinimų ir linkėjimų, kuriuos perdavė Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Simona Šliogerienė; Pedagogų švietimo ir kultūros centro, prisidėjusio prie konferencijos organizavimo, direktorė Raimonda Stirbienė; Klaipėdos lopšelio-darželio „Pagrandukas“, vieno iš vaikų mėgstamiausio mokyklos socialinio partnerio, direktorė Vaida Ušinskienė, realybėje Telšių lopšelio-darželio „Žemaitukas“ direktorė, bet širdimi vis dar Litorinos mokyklos vadovė Edita Andrijauskienė.
Konferencijos pradžioje buvo užsiminta, kad toks renginys turėjo įvykti anksčiau, minint mokyklos 25 gimtadienį, tačiau planus sugriovė Covid-19 pandemija. Papildomas penkmetis suteikė Litorinos mokyklai galimybę užaugti ir prisiimti lyderio vaidmenį padedant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą Lietuvos švietimo bendruomenėms. Įstaigos vadovės Renatos Aglinskienės iniciatyva 2024 metų gegužės 21 dieną Klaipėdos Litorinos mokykloje buvo sukurtas kolegialumo tinklas „3 × Į + U“, kurio idėjos sutampa ir su Darnaus vystymosi tikslu – nepalikti nė vieno nuošalyje, ir su UNESCO programos „Švietimas 2030“, koordinuojančios šio 4-ojo Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimą, principais, todėl 2025 metais bendradarbiavimo tinklą, o taip pat ir konferenciją „Pozityvus ugdymas – įtraukios mokyklos varomoji jėga“ globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Konferencijos plenarinėje dalyje buvo pristatytas edukologės, Švietimo vadybos, organizacinės kultūros lektorės, Švietimo inovacijų akademijos konsultantės, Kauno kolegijos dėstytojos dr. Jovitos Starkutės pranešimas „Nuo asmeninio augimo prie įtraukios kultūros: pozityvaus mąstymo galia mokykloje“, kuriame lektorė pristatė savo sukurtus metodus, padedančius keisti mąstymą ir požiūrį kuriant įtraukios mokyklos kultūrą. Įdomu tai, kad J. Starkutės pranešime nuolat skambėjo raginimas dalintis, būtent tuo tikslu ir buvo sukurtas Litorinos mokyklos bendradarbiavimo tinklas, būtent toks buvo konferencijos siekis.
Mokytojos Sigitos Koroliovės pranešime buvo atskleisti iššūkiai, su kuriais susiduria įtraukiąją kultūrą kuriančios ugdymo įstaigos, o taip pat praktiškai pademonstruota, kaip tie iššūkiai gali virsti galimybėmis, padedančiomis įgyvendinti 4-ojo Darnaus vystymosi tikslą.
Po plenarinės dalies konferencijos dalyviai tapo iškilmingo kaniterapijos kabineto atidarymo liudininkais. Tai – vienintelis licenciją turintis Lietuvos ugdymo įstaigose veikiantis kabinetas, prie kurio įkūrimo prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendinanti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Klaipėdos miesto švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas“.
Antroje konferencijos dalyje vyko įvairių sričių mini studijos. Skaitmeninėje studijoje mokytoja Sigita Koroliovė pirmą kartą šalies pedagogams pristatė „Erasmus+“ projekto „Įdomus faktorius: sužaidybinimas įtraukiajam ugdymui“ rezultatą – skaitmeninių žaidimų platformą, skirtą specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams ir jų ugdytojams. Sensorinėje studijoje konferencijos dalyviai kartu su psichologe Indre Baublyte-Bružiene ir logopede Toma Žukauskiene analizavo, kaip tikslingai ir individualiai parinkti sensorines priemones atsižvelgiant į visas aštuonias sensorinės integracijos sistemas ir aiškiai įvertinus vaiko hiperjautrumą arba jo hipojautrumą. Akcentuota, kad priemonės neturi būti perkamos tik dėl to, kad jos gražios, populiarios – priemonės turi atliepti realų vaiko poreikį: slopinti per didelę stimuliaciją, suteikti trūkstamą pojūčių stimulą ir pan. Sensorinių priemonių parinkimas turi būti sąmoningai suplanuota pagalba, vedanti vaiką pažinimo ir savireguliacijos link. Įtraukties studijoje pradinių klasių mokytojos Vaida Karanik ir Erika Žąsinienė pasakojo apie sąmoningą skaitymą, pasidalino pačių kurtomis priemonėmis, skirtomis mokyti sąmoningo skaitymo lietuvių kalbos ir tekstinių uždavinių sprendimo matematikos pamokose. STEAM studijoje dirbusios gamtos mokslų mokytojos Vida Černiauskienė ir Jūratė Kačinskienė apžvelgė mokykloje vykdytas patirtines veiklas, pademonstravo keletą eksperimentų, suteikė galimybę per mikroskopą apžiūrėti judančius vienaląsčius ir svogūno ląsteles. Kaniterapeutės Loreta Jurkuvienė ir Alva Survilienė papasakojo, kas yra kaniterapija, kokie jos taikymo privalumai dirbant mokykloje su individualių poreikių turinčiais vaikais, pristatė daug priemonių smulkiajai ir stambiajai motorikai gerinti, neuro-senso motorikai ir erdviniam suvokimui lavinti. Pozityvią emocinę atmosferą kaniterapijos studijoje kūrė specialisčių augintinės Kana ir Taira.
Pozityvus požiūris – tai mąstymo būdas, skatinantis matyti ne tik kliūtis, bet ir galimybes. Tai buvo nuolat pabrėžiama konferencijoje tikintis, kad kiekvienas jos dalyvis išsineš tai, kas tinka jam, jo mokiniams ir bendradarbiams.
