Rytą atsikeliu, oi, stebuklas – obuoliai ant medžių.“ – tai sukrečiantys nuo dešimties metų tremtyje augusios ir į Lietuvą sugrįžusios mergaitės žodžiai. Iki tol Sibire ji obuolius matė tik retose siuntinių dėžėse, o šeima juos valgydavo itin taupydama, padalindama po vieną skiltelę kiekvienam. Obuolių kvapas, žydinčių obelų sodų prisiminimas tremtyje lydėjo dažną lietuvį, todėl Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlė paminėti Gedulo ir vilties dieną iniciatyva „Obuoliai Sibire neauga“. Prie šios prasmingos iniciatyvos prisijungė ir Litorinos mokyklos bendruomenė.
Istorijos mokytojos Daiva Masiliauskienė ir Reda Veličkaitė su 5–10 klasių mokiniais studijavo tremtinių atsiminimus, žiūrėjo vaizdo medžiagą ir skaitė skaudžius liudijimus. Pamokose mokiniai svarstė, ko kiekvienam iš mūsų būtų sunkiausia atsisakyti, jei tektų netikėtai ir labai greitai palikti savo namus. Po jautrių pokalbių mokiniai kūrė obuolius – tėvynės meilės ir atminties simbolį. Obuoliais „pakvipo“ ir pradinukų klasės.
Pasigrožėkite vaikų sukurtais darbais – jie eksponuojami mokyklos kieme.
