Pirmoji po karantino išvyka į Kintų Vydūno kultūros centrą buvo skirta pažinti Kuršių marių žvejybos ypatumus ir jų dėka atsiradusius unikalius, analogų pasaulyje neturinčius vėliukus. Pasirodo vėliukai yra mums visiems gerai pažįstamos vėtrungės. „Bet pasaulyje vėtrungių daug kur galima pamatyti“, – suabejosite. Taip, galima, tačiau vėtrungės, leidžiančios suprasti, iš kurio pamario kaimelio atplaukęs kurėnas, pasaulyje yra vienintelės. Už tai galima dėkoti 19 a. netoli Kintų gyvenusiam Kuršių marių žvejybos inspektoriui Ernstui Vilhelmui Berbomui, kuris buvo įpareigotas sukurti naujos žvejybos tvarkos Kuršių mariose taisykles. E. V. Berbomas kiekvienam Kuršių marių pakrantės žvejų kaimui sukūrė 70 skirtingų spalvų ženklus: juodai balti ženklai žymėjo Neringos žvejų laivus, geltonai mėlyni – Sembos, pietinės pakrantės, raudonai balti – rytinio žemyno krantą.
Iš pradžių tai buvo paprastos stačiakampės lentelės, kurias vėliau žvejai pradėjo puošti raižiniais, simbolizuojančiais laivą, inkarą, saulę, savo namą, bažnyčią… Taip atsirado Kuršmarių vėtrungės.
Edukacinio užsiėmimo metu vaikai galėjo išsirinkti patikusio kaimo ženklą ir patys sukurti jo vėtrungę-magnetuką. Patenkinę kūrybinį alkį, mokiniai surado didžiąją tują, laikomą antrąja tuja pagal dydį Europoje. Gera žinoti, kad Mažosios Lietuvos miestelį garsina dideli gamtos ir žmonių kūriniai.
