Vieną ankstyvą sausio rytą Litorinos mokyklos mokiniai, įkvėpti gaivos ir noro pagauti vėją, išvėdinti mintis ir pasisemti nepatirtų įspūdžių, ryžosi išbandyti savo jėgas vėjaračių buriavime.
Pradžia buvo nelengva – klausant organizatorių nurodymų teko patiems vėjaračius susirinkti iš detalių, pritvirtinti ratus, surišti virves. Tačiau būtent tuo metu kažkur pradingo netikrumo jausmas ir širdyse užgimė begalinis noras patirti kažką naujo, nepaprasto…
Į lenktynes su vėju susiruošę mokiniai dar kartą atidžiai išklausė organizatorių patarimų ir jau drąsiai sėdo į vėjaračius. Visos aplinkybės buvo tobulos: nestiprus vėjas, „nesikandžiojantis“ sausio oras, gera nuotaika, palaikantys klasės draugai, įdėmus pasiruošusių bet kurią akimirką padėti vyresniųjų žvilgsnis… Laikas Smiltynės paplūdimyje pralėkė labai greitai – jį ištirpdė intensyvus veiksmas, svaiginantis greitis.
Į mokyklą vaikai sugrįžo vėjo nugairintais skruostais, laime spindinčiomis akimis ir per kraštus besiliejančiomis emocijomis. Už visa tai ir už galimybę palenktyniauti su vėju nuoširdžiai dėkojame Lietuvos ledo jachtų ir vėjaračių asociacijai ir jos prezidentui Matui Mizgiriui!
Auklėtoja
INGRIDA JUREVIČIENĖ
