Užgavėnės – senas tradicijas turinti kalendorinė šventė,
švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų. Apeiginė šventės prasmė –
žiemos išvarymas, sėkmės, gerovės siekimas. Tai – paskutinė mėsėdžio, kuris
tęsiasi nuo pat Kalėdų, diena. Nuo jos iki Velykų – gavėnia, teks laikytis
pasninko, kad atėjus pavasariui su naujomis jėgomis, fiziškai ir dvasiškai
apsivalę žmonės galėtų kibti į darbus. Kaukė – ypatingas Užgavėnių elementas. Tas, kuris po kauke liks
neatpažintas ir pasieks savo tikslą vaidindamas pasirinktą personažą, kitais
metais tikrai bus laimingas. Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: ubagai, žydukai, čigonai,
velniai, raganos, giltinė, gervė, ožka, meška, avis. XVIII amžiuje, Prūsijos karaliui Frydrichui II uždraudus bet
kokius karnavalus, Mažojoje Lietuvoje Užgavėnės buvo švenčiamos be kaukių.
Draudimo priežastis – persirengėlį sunku sukontroliuoti. Pasislėpęs po kauke
žmogus drąsiai rėžia, ką galvoja, jo poelgiai dažnai gerokai skiriasi nuo
kasdienių. Todėl Klaipėdos krašte ėmė rastis nauja tradicija – Šiupinio šventė.
Tarpukario Klaipėdoje, Šaulių namuose, „Viktorijos“ viešbutyje, inteligentija,
visuomeninės organizacijos rinkdavosi į šiupinio šventę. Renginio metu grodavo
pučiamųjų orkestras, susirinkusiuosius aplankydavo Užgavėnių persirengėliai,
tradiciškai buvo valgomas šiupinys, kurio receptūra Mažojoje Lietuvoje yra
savita.Dabar šis draudimas nebegalioja, tad kaukes pasidaryti ir jomis
pasipuošus švęsti Užgavėnes – būtina!
švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų. Apeiginė šventės prasmė –
žiemos išvarymas, sėkmės, gerovės siekimas. Tai – paskutinė mėsėdžio, kuris
tęsiasi nuo pat Kalėdų, diena. Nuo jos iki Velykų – gavėnia, teks laikytis
pasninko, kad atėjus pavasariui su naujomis jėgomis, fiziškai ir dvasiškai
apsivalę žmonės galėtų kibti į darbus. Kaukė – ypatingas Užgavėnių elementas. Tas, kuris po kauke liks
neatpažintas ir pasieks savo tikslą vaidindamas pasirinktą personažą, kitais
metais tikrai bus laimingas. Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: ubagai, žydukai, čigonai,
velniai, raganos, giltinė, gervė, ožka, meška, avis. XVIII amžiuje, Prūsijos karaliui Frydrichui II uždraudus bet
kokius karnavalus, Mažojoje Lietuvoje Užgavėnės buvo švenčiamos be kaukių.
Draudimo priežastis – persirengėlį sunku sukontroliuoti. Pasislėpęs po kauke
žmogus drąsiai rėžia, ką galvoja, jo poelgiai dažnai gerokai skiriasi nuo
kasdienių. Todėl Klaipėdos krašte ėmė rastis nauja tradicija – Šiupinio šventė.
Tarpukario Klaipėdoje, Šaulių namuose, „Viktorijos“ viešbutyje, inteligentija,
visuomeninės organizacijos rinkdavosi į šiupinio šventę. Renginio metu grodavo
pučiamųjų orkestras, susirinkusiuosius aplankydavo Užgavėnių persirengėliai,
tradiciškai buvo valgomas šiupinys, kurio receptūra Mažojoje Lietuvoje yra
savita.Dabar šis draudimas nebegalioja, tad kaukes pasidaryti ir jomis
pasipuošus švęsti Užgavėnes – būtina!
