Kalėdiniu laikotarpiu ir mūsų šalyje, ir visame pasaulyje aplink pagrindinę miesto eglę tradiciškai šurmuliuoja šventinis miestelis. Ilgai svajojome ir mes tokį turėti, o šiemet mūsų norą išgirdo ne tik Kalėdų senelis, bet ir Lietuvos Šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai.
Į paslaptingą miestelį gruodžio 19 dieną traukė būriai žmonių: vieni triūsė nameliuose ir ruošė siurprizus, kiti stengėsi prisiminti dainų žodžius ir paskutinį kartą repetavo šokių žingsnelius, treti skubėjo šventiniu koncertu pasigrožėti ir miestelio paslaptį įspėti.
Miestelio rotušės vaidmenį atliko didžioji šaulių palapinė, kurioje skambėjo šokių muzika, vaikų dainos, akį traukė šventiniai kostiumai, kaukės ir dekoracijos, džiugino plastiški lietuvių kalbos gestai. Ten buvo atliktas ir vienas gražiausių kalėdinių kūrinių – „Gėlių valsas“ iš Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“. Pirmą kartą jis buvo atliekamas pritariant mokyklos vaikams, todėl tikrai nusipelnė ovacijų ir audringų plojimų.
Po koncerto šventė tęsėsi spindinčiuose namukuose, kur kvepėjo gardi arbata, dūmų debesyse vyko magiški triukai, loterijos namelyje skambėjo pergalingi šūksniai, žiūrovus graudino kalėdinės giesmės. Bet didžiausia eilė nusidriekė prie spalvingomis lemputėmis spindinčio sensorinio šiltnamio. Ne spalvomis pasigėrėti visi ėjo, ne jausmų terapijos ieškojo – tą dieną ten pats Kalėdų senelis sėdėjo! Jis perskaitė ten buvusius vaikų laiškus, klausėsi mokinių pasakojimų, eilėraščių ir sveikinimų, mielai pozavo su visais ir dosniai dalijo dovanas.
