Septintos klasės mokinio Pauliaus Meškio interviu su
mokyklos direktore Edita Andrijauskiene
P.M. Laba diena, ar galėčiau Jus pakalbinti.
E.A. Laba diena, Pauliau. Mielai atsakysiu į tavo klausimus.
P.M. Kiek laiko dirbate Klaipėdos kurčiųjų mokykloje?
E.A. Liepos 5 dieną suėjo 11 metų nuo to karto, kai pravėriau šios mokyklos duris.
P.M. Ar Jums patinka šita mokykla?
E.A. Labai! Čia šviesu, gera ir jauku. Aš myliu šią mokyklą.
P.M. Ar Jūs patenkinta mokyklos vaikais?
E.A. Patenkinta, nes visi vaikai man atrodo tokie geri ir mandagūs.
P.M. Bet juk pasitaiko ir neklausančių vaikų. Ar pykstate ant jų?
E.A. Ne, nepykstu, tačiau man būna labai liūdna, jei vaikai neklauso, gadina mokyklos turtą, mušasi.
P.M. Ką, Jūsų nuomone, reikia tokiu atveju daryti?
E.A. Manau, kad Jūs, didieji mokiniai, galėtumėte mažiesiems rodyti gerą pavyzdį, tada ir neklaužadų pas mus nebeliktų.
P.M. Ar norėtumėte, kad mūsų mokykloje mokytųsi daugiau vaikų?
E.A. Žinoma, kad noriu! Jeigu visi pasakosime apie mūsų nuostabią mokyklą, gal ir kiti vaikai ateityje norės pas mus atvykti. Juk čia iš tiesų labai gera mokytis!
P.M. Ačiū už pokalbį!
.jpg)
Devintos klasės mokinės Vitalijos Masyanovos pokalbis su
direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Aglinskiene
V.M. Gerbiama pavaduotoja, papasakokite apie Klaipėdos Litorinos mokyklą. Kada ji buvo pastatyta?
R.A. Jeigu tave, Vitalija, domina naujoji mokykla, tai ji buvo pastatyta 2007 metais. Bet tu turbūt žinai, kad iki to laiko sutrikusios klausos vaikai mokėsi Strėvos gatvėje buvusioje mokykloje?
V.M. Taip žinau, tačiau aš atvykau iš Rusijos jau į šitą mokyklą. Ar Jums patinka ši mokykla?
R.A. Taip, labai patinka, nes mes čia gyvename kaip viena didelė šeima.
V.M. O ar Jūs nenorėtumėte didesnės šeimos?
R.A. Labai norėčiau. Aš svajoju, kad mūsų mokykloje mokytųsi apie 80 vaikų. Didesniame būryje smagiau gyventi.
V.M. Kodėl Jūs pasirinkote mokytojo profesiją?
R.A. Tiesą sakant, apie mokytojo darbą aš niekada negalvojau. Norėjau tapti gydytoja, bet nepavykus įstoti į Medicinos universitetą, pasirinkau biologo specialybę, kuri mane nuvedė iki… mokyklos. Tačiau šiandien aš esu labai laiminga tokiu netikėtu gyvenimo vingiu.
V.M. Ar sunkus mokytojo darbas?
R.A. Taip, dirbti mokytoju yra išties nelengva.
V.M. O Jūs pati ar gera buvote mokinė?
R.A. Gera. Aš ne tik gražiai elgiausi, bet ir gerai mokiausi. Metiniuose trimestruose visada buvo devintukai ir dešimtukai.
V.M. Kokia buvo Jūsų mėgstamiausia pamoka?
R.A. Biologija ir lietuvių kalba.
V.M. Ar galite palyginti ankstesnius mokinius su dabartiniais?
R.A. Mano nuomone, šiandieniniai mokiniai yra geresni ir įdomesni.
V.M. O kaip anksčiau rengdavosi mokiniai?
R.A. Iki devintos klasės mergaitės vilkėjo juodomis suknelėmis, papuoštomis baltomis apykaklėmis, ir juodomis prijuostėmis. Nuo dešimtos klasės uniformų nebeliko.
V.M. Ar Jūs turite laisvo laiko? Jei turite, kaip jį leidžiate?
R.A. Mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas – pasivaikščiojimai su savo šeima.
V.M. Ačiū Jums už pokalbį!
.jpg)
Devintos klasės mokinės Veronikos Michailovos interviu su
istorijos mokytoja Kristina Rimkiene
V.M. Laba diena, ar galiu Jums užduoti kelis klausimus?
K.R. Laba diena! Žinoma, kad gali!
V.M. Kur Jums labiau patinka: senojoje mokykloje ar naujojoje? Ir kodėl?
K.R. Man patiko ir senoji, ir naujoji mokykla. Senojoje mokykloje buvo gera, jauku. Tą jausmą kėlė mokinių ir mokytojų gražus bendradarbiavimas. Naujoji mokykla yra didesnė, modernesnė.
V.M. Ar Jums patinka būti mokytoja?
K.R. Patinka.
V.M. Kodėl? Juk tai nelengvas darbas.
K.R. Tikrai nelengvas, bet įdomus darbas. Man patinka bendrauti su mokiniais, o ypač džiaugiuosi matydama jūsų susidomėjusias akis ir pasiektus aukštus rezultatus.
V.M. Ar galite palyginti ankstesnius ir dabartinius mokinius?
K.R. Mano nuomone, anksčiau mokiniai labiau stengėsi mokytis, siekti rezultatų, buvo aktyvesni pamokose. To dabar labai trūksta.
V.M. O koks Jūsų didžiausias laimėjimas darbe?
K.R. Manau, kad didžiausias mano pasiekimas – mokinių pagarba man.
V.M. Kokią mokyklą Jūs pati baigėte?
K.R. Aš mokiausi Kupiškio vidurinėje mokykloje. Baigusi ją, įstojau į Klaipėdos universitetą.
V.M. Mokytoja, bet aš žinau, kad Jūs mokėtės ne viename universitete. Kiek diplomų Jūs turite?
K.R. Aš turiu trijų universitetų diplomus. Taip pat sukaupiau didelį šūsnį pažymėjimų iš seminarų ir konferencijų.
V.M. Kokia mokykla Jums labiau patinka: ankstesnių laikų mokykla su griežta drausme ar dabartinė mokykla, kurioje galima laisvai reikšti savo nuomonę?
K.R. Dabartinė mokykla man labiau patinka. Visų pirma todėl, kad mokiniai mokosi iš gražių, spalvotų vadovėlių, turi galimybę rasti informacijos internete. Antra, nuomonės laisvė išugdo drąsius, aktyvius Lietuvos piliečius. Tačiau pripažinkime, kad ir šiandieninėje mokykloje reikia drausmės.
V.M. Ar Jums teko gyventi sovietinėje santvarkoje?
K.R. Taip.
V.M. Ką galėtumėte pasakyti apie tuos laikus?
K.R. Sovietinėje santvarkoje viskas buvo kitaip, nei dabar. Mes negalėjome valgyti to, ko norėjome, nes parduotuvėse daug ko nebuvo. Tekdavo valgyti tai, ką rasdavome parduotuvių lentynose. Negalėjome laisvai nusipirkti ir gražių drabužių, nebuvo įdomių televizijos laidų, filmų. Gyvenimas, lyginant su spalvota dabartimi, buvo pilkas.
V.M. Jūs turite klausos negalią. Kokie buvo Jūsų santykiai su girdinčiais bendraklasiais?
K.R. Būdama maža, su klasės draugais nelabai bendravau, nes buvau drovi.
V.M. Koks Jūsų požiūris į kurčiųjų bendruomenę?
K.R. Teigiamas. Juk aš pati esu kurčiųjų bendruomenės dalis. Mano šeimoje, giminėje, draugų tarpe taip pat yra kurčiųjų.
V.M. Ar Jūs gerbiate kurčiuosius?
K.R. Aš neskirstau žmonių, kuriuos gerbiu, į kurčiuosius ir girdinčius. Aš gerbiu žmones už darbus, o ne dėl galėjimo ar negalėjimo girdėti.
V.M. Ką Jūs veikiate laisvalaikiu?
K.R. Aš labai mėgstu skaityti, tačiau tam šiuo metu neturiu laiko. Namuose turiu nemažą knygų krūvą, kurią ketinu perskaityti per savo atostogas.
V.M. Ko Jūs palinkėtumėte savo mokiniams?
K.R. Noriu palinkėti jums mokytis ne dėl mokytojų, o dėl savęs. Mes, mokytojai, stengiamės dėl Jūsų, todėl ir prašome mokytis, pykstame, jei neatliekate namų darbų, liūdime, kai niekuo nesidomite ir nenorite tobulėti.
V.M. Dėkoju už įdomų interviu!
.jpg)
Devintos klasės mokinės Veronikos Michailovos interviu su
technologijų mokytoja Jolita Stumbriene
V.M. Laba diena, mokytoja, gal galime pasikalbėti?
J.S. Laba diena! Mielai pasikalbėsiu!
V.M. Kur Jums labiau patinka: senojoje mokykloje ar naujojoje? Ir kodėl?
J.S. Senoji mokykla buvo didesnė ir nuosava, o šita mokykla yra mažesnė, bet naujesnė, todėl nelabai galiu jų lyginti.
V.M. Ar Jums patinka būti mokytoja?
J.S. Patinka.
V.M. Kodėl?
J.S. Jei aš dirbčiau fabrike, tai būtų monotoniškas ir neįdomus darbas. O darbas mokykloje yra labai įdomus, nes kasdien galima sugalvoti ar sužinoti ką nors naujo.
V.M. Ar galite palyginti ankstesnius ir dabartinius mokinius?
J.S. Mano nuomone, anksčiau mokiniai labiau stengėsi mokytis, buvo aktyvesni pamokose. Šiandieniniai mokiniai yra tingesni.
V.M. O koks Jūsų didžiausias laimėjimas darbe?
J.S. Mano didžiausias pasiekimas darbe – Virtuvės mitų griovėjų padovanota kulinarijos klasė.
V.M. Kokią mokyklą Jūs baigėte?
J.S. Aš baigiau Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą. Dabar ji vadinasi Vytauto Didžiojo gimnazija.
V.M. O kur įgijote mokytojo specialybę?
J.S. Aš du kartus mokiausi Šiaulių universitete.
V.M. Kokia mokykla Jums labiau patinka: ankstesnių laikų mokykla su griežta drausme ar dabartinė mokykla, kurioje galima laisvai reikšti savo nuomonę?
J.S. Man trūksta senosios mokyklos, kurioje mokiniai klausė mokytojų, stengėsi mokytis.
V.M. Ar Jums teko gyventi sovietinėje santvarkoje?
J.S. Taip.
V.M. Ką galėtumėte pasakyti apie tuos laikus?
J.S. Anksčiau valgėme labai paprastą maistą, bet jis buvo sveikas. Dabar parduotuvėse yra daug įvairaus ir skanaus maisto, bet didžioji jo dalis, deja, priskiriama nesveiko maisto grupei.
V.M. Kokie buvo Jūsų santykiai su bendramoksliais?
J.S. Jaunystėje aš buvau linksma, todėl turėjau daug draugų. Norėtųsi grįžti į tuos laikus!
V.M. Koks Jūsų požiūris į kurčiųjų bendruomenę?
J.S. Kurti ir girdintys žmonės yra vienodi.
V.M. Ar Jūs gerbiate kurčiuosius?
J.S. Kurtiesiems yra sunkiau bendrauti, nes jie negali kiekvieną minutę šalia savęs turėti vertėjų, todėl į gyvenimą tenka kabintis savo jėgomis. Už tai aš jais žaviuosi ir gerbiu.
V.M. Ką Jūs veikiate laisvalaikiu?
J.S. Aš labai mėgstu skaityti knygas, važinėtis dviračiu, keliauti.
V.M. Ko Jūs palinkėtumėte savo mokiniams?
J.S. Noriu palinkėti savo mokiniams sėkmingo gyvenimo ir paprašyti nepamiršti skaityti knygų.
V.M. Dėkoju už pokalbį!
.jpg)
Septintoko Fausto Simaičio pokalbis su
lietuvių gestų kalbos mokytoja ir auklėtoja Rita Navitske
F.S. Gal galite atsakyti į kelis klausimus?
R.N. Taip, klausk.
F.S. Kada Jūs pradėjote dirbti šioje mokykloje?
R.N. Dirbu joje nuo pat atidarymo.
F.S. Ar kas nors pasikeitė mokykloje nuo pirmų dienų iki dabar?
R.N. Taip, pokyčiai dideli. Vienas iš didžiausių – mokinių skaičius. Anksčiau mūsų mokykloje buvo žymiai daugiau vaikų.
F.S. Ar galite palyginti pirmuosius savo mokinius su dabartiniais?
R.N. Ankstesni ir dabartiniai vaikai labai skiriasi. Anksčiau jie buvo darbštesni, gabesni, norėjo mokytis.
F.S. Ar Jums patinka mokyti lietuvių gestų kalbos?
R.N. Labai patinka! Juk tai mano gimtoji kalba, kurią myliu ir noriu, kad kuo daugiau žmonių ją mokėtų. Tada būtų žymiai lengviau bendrauti.
F.S. Ar sunku būti kurčiai?
R.N. Sunkoka būti kurčiai girdinčiųjų bendruomenėje. Būdama su kitais kurčiaisiais, nejaučiu ko nors neturinti.
F.S. Ko palinkėtumėte mokyklai dvidešimtmečio proga?
R.N. Daug naujų ir įdomių idėjų!
F.S. Ačiū už interviu!
