Devintos klasės mokinės Veronikos Michailovos interviu
su Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos abiturientu Roku Koveckiu
V.M. Sveikas, Rokai! Smagu vėl tave pamatyti! Ar galime pasikalbėti?
R.K. Kaip malonu, pasikalbėkime!
V.M. Kada tu pradėjai mokytis Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje?
R.K. Mokytis pradėjau 2003 metais. Rugsėjo pirmoji tais metais buvo pirmadienį. Įdomus sutapimas: pirma diena, pirma klasė, pirmas kartas mokykloje ir – pirmadienis.
V.M. Ar pasiilgai mokyklos?
R.K. Na, turiu pripažinti, kad pasiilgau.
V.M. Kodėl?
R.K. Iš šios mokyklos išsinešiau daug brangių prisiminimų apie neįtikėtinas istorijas, įspūdingas dienas, smagias akimirkas ir net apie liūdnas dienas, kančias prie namų darbų.
V.M. Kokia tavo mėgstamiausia pamoka? Kodėl?
R.K. Aišku, kad geografija. Ir šiek tiek biologija. Nuo pat mažens iki šių dienų domiuosi geografija. Man labiau patinka gamtinė geografija, ne visuomeninė. Tai susiję su kelionėmis, žygiais, gamta, mus supančia aplinka, žemėlapiais, įspūdingomis nuotraukomis, tokiomis kaip žurnale „National Geographic“. Kalbant šiomis temomis, aš jaučiu malonumą, jaučiu, kad mano viduje kažkas pražysta. O biologija domiuosi siekdamas sveikai gyventi.
V.M. Kur tau labiau patiko mokytis: senojoje mokykloje ar naujoje?
R.K. Be komentarų balsuoju už senąją mokyklą!
V.M. Ar gali apibūdinti, kaip jauteisi palikdamas mokyklą?
R.K. Jaučiau ilgesį. Bet ne šitai mokyklai, o buvusiai Strėvos gatvėje. Ten prabėgo gražiausi mano mokykliniai metai.
V.M. Koks tavo požiūris į mokyklos vaikus?
R.K. Dabartiniai vaikai labai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Anksčiau visi turėjo daug idėjų, kartu žaisdavo, judėdavo. Ankstesnės kartos buvo stipresnės ir sveikesnės, o šiandieniniai vaikai nebenori žaisti kieme, jiems nebereikia draugų, nes geriausias jų draugas – kompiuteris. Todėl šiandieniniai vaikai yra mažiau motyvuoti, nebeturi idėjų, sunkiai susikaupia. Ir dar – šiandieniniai vaikai yra savanaudžiai.
V.M. Mūsų mokytojos sakė, kad dabartiniai mokiniai yra tingūs. Ar sutinki su jomis?
R.K. Yra daug darbščių ir aktyvių vaikų, bet didesnis procentas tinginiaujančių ir visiškai nenorinčių mokytis. Sutinku su mokytojomis.
V.M. Pakalbėkime ir apie mokytojas. Kokios mokytojos tau labiausiai patiko Litorinos mokykloje?
R.K. Sunkus klausimas. Kai buvau mažas, man labai patiko mokyklos direktorė Danutė Gabalienė ir jos seserys. Jos visos buvo švelnios ir mielos. Esu labai dėkingas auklėtojai Adelei, nes ji išmokė mane žaisti šachmatais. Jos dėka aš daug kartų laimėjau prieš vyresnius varžovus. O dvylikos metų net tapau Lietuvos kurčiųjų sporto žaidynių šachmatų čempionu! O Litorinos mokyklos mokytojos visos vienodos, nors man labiau patinka kurtieji mokytojai, kadangi aš ir pats esu kurčias.
V.M. Rokai, ką tu veiki laisvalaikiu?
R.K. Aš daug sportuoju, keliauju, domiuosi sveika mityba, ieškau apie tai informacijos, propaguoju sveiką gyvenimo būdą.
V.M. Kodėl tave domina sveika mityba?
R.K. Brangiausias žmogaus turtas yra sveikata, todėl kiekvienas žmogus turi išmokti mylėti save ir sveikai gyventi. Sveikas maistas suteikia kūnui energijos, neleidžia jam senti, kelia nuotaiką. Juk visi žino, kad sveikame kūne – sveika siela.
V.M. Ar galiu paklausti, ką tu valgai?
R.K. Cha cha cha! Aš esu veganas. Mano pagrindiniai produktai yra vaisiai, riešutai, ankštiniai augalai ir grūdai.
V.M. Hm… Tada dar vienas klausimas – kodėl tu tapai veganu?
R.K. Tapau juo dėl trijų priežasčių: etinių, susijusių su gyvūnų naikinimu, aplinkosauginių, susijusių su žemės resursų švaistymu ir sveikatos.
V.M. Ačiū, Rokai! Tai buvo nepakartojamas ir įspūdingas susitikimas!
Devintos klasės mokinės Veronikos Michailovos pokalbis
su savo sesute, parengiamosios klasės mokine Inesa Michailova
V.M. Mieloji sesute, ar gali pakalbėti su manimi?
I.M. Galiu!
V.M. Tu lankei du darželius: „Pagranduką“ ir Litorinos mokyklos darželį. Kuriame tau labiau patiko?
I.M. Man patiko sename darželyje. Ten vaikai buvo labai draugiški, nuoširdūs ir geri.
V.M. Tu jau mokinukė! Kaip tu jautiesi atėjusi į Litorinos mokyklą?
I.M. Aš labai džiaugiuosi.
V.M. Kur tau labiau patinka: mokykloje ar darželyje? Kodėl?
I.M. Man labiau patiko darželyje, nes ten nereikėjo mokytis, galėjau daugiau žaisti.
V.M. Kokie žaislai tau labiausiai patinka? Kodėl?
I.M. Nesvarbu, kokie žaislai. Svarbu, kad jų būtų daug!
V.M. Gal gali pasakyti, kokia mokytoja tau labiausiai patinka?
I.M. Man labai patinka mano mokytoja Erlanda, nes ji yra griežta, pati protingiausia. Ji moko ir rūpinasi vaikais.
V.M. Pakalbėkime apie mūsų augintinę – katę. Ar tu labai myli ją? Kodėl?
I.M. Aš labai myliu mūsų katę, nes galiu su ja žaisti, juokauti.
V.M. Mokytojos kalba, kad dabartiniai mokiniai yra tinginiai. Ar tu sutinki su jomis?
I.M. Sutinku. Iš tiesų vaikai labai tingi, yra neaktyvūs, nieko nenori.
V.M. O tau ar patinka mokytis?
I.M. Man patinka mokytis, nes noriu būti gabi ir protinga kaip tu, sese!
V.M. Kokia pamoka tau labiausiai patinka?
I.M. Dailė. Ši pamoka yra pati įdomiausia!
V.M. Ką tu veiki laisvalaikiu?
I.M. Žaidžiu su žaislais, su savo augintine. Dažnai su šeima važiuoju į sodą.
V.M. O sportuoti tu mėgsti? Kokia sporto šaka tau labiausiai patinka?
I.M. Man labai patinka plaukimas. Aš noriu išmokti plaukti, kad vasarą vandenyje jausčiausi saugi.
V.M. Ačiū už pokalbį, mažyle!
Devintos klasės mokinės Vitalijos Masyanovos interviu
su LKNUC mokine Gabija Šamakovaite
V.M. Labas vakaras, Gabija, man būtų labai malonu, jei sutiktum atsakyti į kelis klausimus. Ar galiu paimti iš tavęs interviu?
G.Š. Labas vakaras! Taip, gali!
V.M. Žinau, kad tu anksčiau mokeisi Klaipėdoje. Kada pradėjai lankyti mūsų mokyklą?
G.Š. Taip, nuo 2009 m. aš mokiausi Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje. Čia aš mokiausi nuo parengiamosios iki ketvirtos klasės. Po to išvažiavau į Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą. Vilniuje mokausi jau trečius metus.
V.M. Ar pasiilgai Litorinos mokyklos?
G.Š. Taip, aišku! Labai pasiilgstu šitos mokyklos.
V.M. Kaip tu jauteisi išvykusi į Vilnių?
G.Š. Man buvo sunku skirtis su draugais. Aš vis dar prisimenu tas akimirkas, kada mes kartu smagiai leisdavome laisvalaikį, kada kartu mokydavomės, linksmindavomės.
V.M. O kaip tu dabar leidi savo laisvalaikį?
G.Š. Labiausiai mėgstu pasivaikščiojimus, sportą, keliones į dar nematytus miestus ir dalyvavimą filmų kūrime. Aš ir filmuoju, ir vaidinu.
V.M. O koks tavo hobis?
G.Š. Bendravimas su draugais ir sportas.
V.M. Kokios pamokos tau labiausiai patinka?
G.Š. Mėgstu anglų kalbos ir lietuvių literatūros pamokas.
V.M. Ar yra pamokų, kurios tau nepatinka?
G.Š. Taip, yra. Tai – matematika.
V.M. Jei gautum dvejetą, ką darytum?
G.Š. Manau, kad man būtų labai gėda ir nemalonu.
V.M. Koks tavo gyvenimo tikslas?
G.Š. Mano tikslas susijęs su pomėgiu filmuoti ir vaidinti.
V.M. Ar pasvajoji kartais apie emigraciją. Kokioje šalyje tu norėtum gyventi?
G.Š. Dažnai svajoju apie gyvenimą Amerikoje. Bet tai nėra galutinė svajonė. Praėjus kažkiek laiko, galiu užsinorėti gyventi kitoje šalyje.
V.M. Kaip tau atrodo, ankstesni ir dabartiniai mokiniai yra tokie patys? Jei ne, paaiškink, kuo jie skiriasi.
G.Š. Anksčiau mokykloje buvo labai daug mokinių. Jie buvo aktyvūs, nuoširdūs. Dabar mokinių labai sumažėjo. Jie liko tokie pat nuoširdūs, aktyvūs, tačiau kartais neklauso mokytojų, tingi mokytis.V.M. Esu labai tau dėkinga už įdomų pokalbį.
Devintos klasės mokinės Vitalijos Masyanovos pašnekesys
su ketvirtoke Raminta Šamakovaite
V.M. Sveika, mažoji Raminta!
R.Š. Sveika!
V.M. Kaip jautiesi mokykloje?
R.Š. Mokykloje jaučiuosi gerai.
V.M. Ar tau patinka mūsų mokiniai?
R.Š. Taip, patinka!
V.M. Kokia tavo mėgstamiausia pamoka?
R.Š. Man patinka lietuvių kalbos pamokos.
V.M. O kokia pamoka tau pati sunkiausia?
R.Š. Oi, matematika!
V.M. Tavo sesuo Gabija mokosi Vilniuje. Kodėl jus išskyrė?
R.Š. Gabija norėjo mokytis pačioje geriausioje mokykloje. Jos nuomone, tai yra LKNUC.
V.M. Kas tau iš mūsų mokytojų labiausiai patinka?
R.Š. Man labai patinka mokytojos Rima, Jolita ir Sigita K.
V.M. Ar tu pagalvoji apie gyvenimą kitoje šalyje? Kur tu norėtum gyventi?
R.Š. Aš labai norėčiau gyventi Prancūzijoje.
V.M. Ar tu mėgsti žaisti? Koks tavo mėgstamiausias žaidimas arba žaislas?
R.Š. Taip, žaisti aš mėgstu. Man labiausiai patinka slėpynės.
V.M. Kaip tau atrodo, ar dabartiniai vaikai yra tingesni nei anksčiau?
R.Š. Taip, vaikai dabar yra tingesni, nes jie tenori vieno – žaisti kompiuteriais.
V.M. Ačiū, man patiko pasišnekėti su tavimi!
Devintos klasės mokinės Gretos Šlevinskytės pasikalbėjimas
su trečioku Romualdu Jakubkiu
G.Š. Sveikas, Romualdai! Ar galime pasikalbėti?
R.J. Labas! Galima.
G.Š. Tu atvykai iš Ispanijos. Kaip jautiesi šioje mokykloje?
R.J. Taip, iš pradžių aš gyvenau ir mokiausi Ispanijoje. Šitoje mokykloje jaučiuosi gerai.
G.Š. Gerai jautiesi turbūt dėl to, kad turi daug draugų?
R.J. Aš turiu keturis draugus. Man gera būti su jais.
G.Š. Ar tau šita mokykla patinka tik dėl draugų?
R.J. Ne, patinka ir dėl to, kad yra lietuvių kalbos, matematikos ir pasaulio pažinimo pamokos.
G.Š. Kur tau labiau patiko gyventi – Ispanijoje ar Lietuvoje?
R.J. Man labiau patinka gyventi ir mokytis Lietuvoje, nes čia aš galiu kalbėti lietuviškai.
G.Š. O tu mokėjai kalbėti ispaniškai?
R.J. Taip, mokėjau.
G.Š. Ar turėjai daug draugų Ispanijoje?
R.J. Ten turėjau šešis draugus.
G.Š. Ispanijoje tu lankei mokyklą?
R.J. Taip.
G.Š. Kokia pamoka tau labiausiai patiko ispaniškoje mokykloje?
R.J. Labai patikdavo ispanų kalbos pamokos.
G.Š. Ar gražūs ten miestai?
R.J. Ir gražūs, ir labai dideli.
G.Š. O žmonės ten ar geri?
R.J. Žinoma geri! Ir labai nuoširdūs.
G.Š. Ar norėtum dar kartą nuvažiuoti į Ispaniją?
R.J. Labai noriu, nes pasiilgau savo draugų.
G.Š. Kaip jautėsi tavo šeima, sugrįžusi iš Ispanijos.
R.J. Mama labai džiaugėsi, nes buvo pasiilgusi Lietuvoje likusios šeimos.
G.Š. Ar tu turi svajonių?
R.J. Šiuo metu aš svajoju gauti daug dovanų.
G.Š. Aš įsitikinusi, Romuk, kad tavo svajonė išsipildys! Ačiū už pokalbį!
R.J. Ačiū ir tau!
Devintos klasės mokinės Gretos Šlevinskytės interviu su aštuntoke Lona Žvinklyte
G.Š. Sveika, Lona! Ar galime pasikalbėti?
L.Ž. Labas, Greta! Pasikalbėkime.
G.Š. Ar tau patinka mūsų mokykla?
L.Ž. Taip, čia aš galiu susitikti su draugais, pabendrauti su jais.
G.Š. O kuri mokykla tau labiau patiko: dabartinė ar buvusi Strėvos gatvėje?
L.Ž. Strėvos gatvėje, nes ten buvo labai smagu ir linksma. Ten man patiko maistas, ir šventės buvo įdomesnės.
G.Š. Ar nori kuo greičiau baigti mokyklą?
L.Ž. Taip, labai noriu.
G.Š. Žinau, kad lankai dailės mokyklą. Kodėl tu ten mokaisi?
L.Ž. Aš mėgstu piešti ir noriu išmokti naujų piešimo būdų.
G.Š. O kaip tau sekasi dailės pamokose?
L.Ž. Sekasi labai gerai, nes aš moku ir mėgstu piešti.
G.Š. Kokios dar pamokos tau patinka?
L.Ž. Mano mėgstamiausios pamokos yra lietuvių kalba, matematika, geografija, fizika, chemija, istorija ir dailė.
G.Š. Lona, išduok paslaptį – ar tu turi dvejetų?
L.Ž. Taip, turiu du dvejetus. Aš pati kalta, nes kartais tingiu ir nespėju išmokti.
G.Š. Ką tu veiki laisvalaikiu?
L.Ž. Laisvalaikiu darau namų darbus, atlieku dailės mokyklos užduotis, veriu karoliukų apyrankes, kvėpuoju grynu oru, vedžioju šunį, žaidžiu kompiuteriu, vaikštinėju su draugais po Akropolį.
G.Š. Ar tu turi svajonių?
L.Ž. Turiu. Aš noriu lankyti žirgų sportą, išmokti labai gerai piešti ir sukurti madingą apyrankę.
G.Š. Lona, ar skiriasi ankstesni ir dabartiniai mokiniai?
L.Ž. Taip, skiriasi. Tie dešimtokai, kurie jau išėjo iš mūsų mokyklos buvo geresni už mus.
G.Š. Dėkui, kad sutikai su manim pasišnekėti!
