susipažino su Lietuvos geografinėmis dalimis: Aukštaitija, Žemaitija,
Dzūkija ir Suvalkija. Šie
regionai skiriasi ne tik gyventojų tarme, bet ir savo istorija, pramone, žemės
ūkiu ir gamtos įvairove.
Aukštaitija
Aukštaitija vadinama rytinė ir šiaurės
rytinė Lietuvos dalis. Čia įsikūrusi dabartinė mūsų sostinė Vilnius. Taip pat Aukštaitijoje yra
senosios Lietuvos sostinės – Kernavė,
Trakai. Rytinė Aukštaitijos dalis
kalvota – tęsiasi Aukštaičių ir Medininkų aukštumos. Teka Neris, Šventoji, Žeimena.
Tyvuliuoja didžiausias – Drūkšių,
ilgiausias – Asvejos bei giliausias
– Tauragno ežerai. Vakarinėje
Aukštaitijos dalyje vyrauja lygumos. Didžiąją jos dalį užima Lietuvos vidurio žemuma su labai
derlingomis žemėmis.
Suvalkija
Suvalkija užima pietvakarinę Lietuvos
dalį, nuo Nemuno rytuose iki Rusijos Kaliningrado srities vakaruose. Tai pati
mažiausia Lietuvos geografinė dalis. Suvalkija dar vadinama Sūduva. Suvalkija – žemumų kraštas.
Suvalkijos žemės – vienos derlingiausių Lietuvoje, todėl čia užauginama
daug techninių augalų, javų, gausu mėsos
perdirbimo įmonių. Didžiausias Suvalkijos miestas – Marijampolė.
Dzūkija
Dzūkija vadinama pietinė Lietuvos dalis,
apimanti Alytaus apskritį. Čia vyrauja mažai derlingi, smėlingi dirvožemiai.
Didžiulius plotus užima miškai. Šis kraštas nuo seno vadinamas Dainava. Dzūkija – tai kalvų,
piliakalnių, lygumų, pušynų ir ežerų kraštas. Čia įsikūręs Žuvinto rezervatas, Čepkelių
raistas, Dzūkijos nacionalinis parkas. Didžiausi Dzūkijos miestai – Alytus ir Druskininkų kurortas.
Žemaitija
Žemaitija – Lietuvos vakaruose esanti
geografinė dalis. Žemaitijos centrinę dalį užima Žemaičių aukštuma, kur aukščiausios vietos – Medvėgalis ir Šatrija.
Per Žemaitiją teka Venta, Dubysa, Jūra,
Minija. Žemaitijoje gausu pelkėtų vietų, čia iškrenta daugiausia kritulių.
Didžiausi miestai – Klaipėda, Telšiai,
Šiauliai, Tauragė, Palangos ir Neringos
kurortai. Visos Lietuvos ekonomikai labai svarbus Klaipėdos uostas.
