Kovo 7–11 dienomis Klaipėdos Litorinos mokykla organizavo antrąjį Erasmus+ projekto „SPECIAL EDUCATION STUDENTS OVERCOME OBSTACLES WITH ART THERAPY“ vizitą, kurio metu Estijos, Graikijos, Italijos, Rumunijos ir Turkijos pedagogams pristatė dramos ir teatro terapijos metodą.
Dramos terapija yra viena iš meno terapijos rūšių. Ji turi daug apibrėžimų. Klaipėdos Litorinos mokyklos veiklai labiausiai tinka Slovakijos dramos terapeutės Katarinos Majzlanovos apibrėžimas – dramos terapija yra terapinė ir edukacinė disciplina, kuri taikoma grupiniuose užsiėmimuose, siekiant palengvinti simptomus, sušvelninti sutrikimų ir socialinių problemų poveikį, sustiprinti socialinį vystymąsi ir asmeninę integraciją.
Dramos ir teatro terapija yra glaudžiai susijusios. Taikant įvairias dramos technikas konkrečios problemos sprendžiamos improvizuotose situacijose, jos padeda įveikti emocinius išgyvenimus, kelia vidinę motyvaciją, padeda socializuotis ir integruotis į visuomenę. Svarbu suprasti, jog perskaitytos pasakos inscenizavimas arba jos perkėlimas į sceną dar nėra terapija. Inscenizavimo metu turi vykti pozityvūs pokyčiai. Apie tai ir buvo kalbama vizito metu. Analizuodami konkrečius pavyzdžius, dalyvaudami klasikinės dramos ir teatro terapijos užsiėmimuose, išbandydami Litorinos mokyklos ugdytojų sukurtus naujus terapinius modelius: dramos ir smėlio terapija, drama ir kaniterapija, drama ir delfinų terapija, drama ir gamtos terapija, drama ir dailės terapija, vizito dalyviai galėjo įsitikinti, kokią didelę ir pozityvią įtaką specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams daro tinkamai taikomi meno terapijos metodai.
Rengiant projekto programą Klaipėdos Litorinos mokyklai dramos terapija teko neatsitiktinai. Drama ir teatras mokyklos bendruomenėje vyksta kone kasdien. Tai ir skaitomų tekstų ekranizacija, leidžianti suprasti skaitomą tekstą, įsijausti į veikėjų būsenas. Tai ir komiksų kūrimas, padedantis įveikti komunikavimo sunkumus. Tai ir trūkstamų lietuvių gestų kalbos žinių kompensavimas. Tai ir imituojamosios dainos koncertai, suteikiantys galimybę klausos sutrikimą turintiems mokiniams pademonstruoti savo kūrybinius gebėjimus ir tuo pačiu reprezentuoti savo gimtąją lietuvių gestų kalbą. Tai ir teatro lėlės, prakalbinančios net didžiausias traumas patyrusius vaikus. Tai ir eilėraščiai su judesiais, įtraukiantys į veiklas įvairių sutrikimų turinčius mokinius…
Vizito metu buvo pristatyti sėkmingiausi dramos ir teatro terapijos pavyzdžiai – šokio, judesio ir meno užsiėmimai, kurie vėliau virsta dideliais terapiniais koncertais. Kodėl koncertai vadinami terapiniais, atsakė projekto dalyviai, pamatę, kaip į vieną pasirodymą įtraukiami visi mokyklos mokiniai. Nesvarbu, kiek vaikų mokosi – 80, 100 ar 139 (tiek jų buvo 2021 m. kalėdinio koncerto metu) – jie visi gauna vaidmenis mokyklos šventiniuose pasirodymuose. Tai yra Klaipėdos Litorinos mokyklos stiprybė – gebėjimas įtraukti į spektaklius visus be išimties mokinius. Tam nesutrukdo nei vaikų sutrikimai, nei artistinių duomenų trūkumas, nei ribotas kūrinio herojų skaičius. Mokyklos šokių meno mokytoja sukuria vaidmenų kiekvienam. Beje, vizito dalyviai viename iš užsiėmimų gavo nelengvą užduotį – sugalvoti šimtą keturasdešimt vaidmenų ateinančių metų spektakliui „Pinokis“. Pasirodymai spektakliuose kelia vaikų savivertę, padeda atsiskleisti jų kūrybiškumui, suteikia daug teigiamų emocijų. Na o tėvų džiaugsmo ašaros koncertų metu taip pat priskiriamos terapijai. Matyti savo vaiką lygiaverčiu koncerto dalyviu – didelė dovana vaikų tėvams!
