Ir poetas Eduardas Mieželaitis, rašydamas
šias eilutes, ir jas skaitantys ar deklamuojantys žmonės turbūt negalvodavo
apie blogą orą, tačiau šiandien šios eilės įgavo kitą prasmę, nes stiprų lietų
pakeitusi kruša apkartino „Žvaigždučių vilties bėgimą“. Tačiau jokios gamtos
stichijos neatims iš mūsų vilties. Vilties sustiprėti, vilties pajusti gyvenimo
džiaugsmą, vilties padėti tiems, kuriems ji priblėso, nes mes, pasak renginio
vedėjos, nesame įpratę tik prašyti ir imti, mes mokame ir duoti. Šiandien pro
sunkius lietaus debesis ranką tiesė ne tik saulės spindulėlis, bet ir iš visos
širdies dovanojama auka Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui.
Galerija
