Martyno šventė – paskutinė kalendorinė rudens šventė. Tai svarbi data
Mažosios Lietuvos kalendoriuje. Tądien baigdavosi bernų ir mergų, t. y.
žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas,
pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose
vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo
apsiaustą. Nuo XVI a. protestantiškuose kraštuose vietoje šio šventojo imta
minėti Bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Dar XX amžiaus pabaigoje Klaipėdos krašte gyvavo paprotys
atsiskaitant su ūkio darbininkais rengti ypatingas vaišes, kurių pagrindinis
patiekalas – kepta žąsis. Vyresnio amžiaus lietuvininkai dar mena, kaip ūkininkai iš
anksto ruošdavosi Martyno dienos vaišėms – stengdavosi užauginti kuo riebesnes
žąsis, dažnai jas kilnodavo, glostydavo, tikrindami riebumą.
Suvalgę
žąsį, iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas,
baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir
atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir
žiemos pabaiga bus šalta.
Atsisveikinimo su samdiniais vaišes lydėdavo
jaunimo linksmybės – dainos, šokiai, rateliai, žaidimai. Klaipėdos kraštui,
esančiam ant smėlio ir šalia jūros, už Vėlines svarbesnės būdavo mugės prieš
Šventą Martyną, švenčiamą lapkričio 11-ąją. Šventės svarbą rodė ir Martyno vardo
populiarumas Mažojoje Lietuvoje.
Nuo Martyno jau imama laukti Kalėdų.
Tądien, stebėdami aplink save vykstančius gamtos reiškinius, senoliai
sužinodavo, kokios bus Kalėdos. Buvo sakoma: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos
su bradu“, „Jei per Martyną giedra – tai žiema bus labai šalta“, „Martyns ant
ledo, Kalėdos ant vandenio“.
Martyno šventė Klaipėdoje neužmiršta ir
šiandien: kiekvienais metais lapkričio 11 dieną mieste vyksta renginiai, į
kuriuos kviečiami visi Martynai, jų draugai ir artimieji.
Klaipėdos
miesto savivaldybės etnokultūros centre nuo 2002 m. kasmet vyksta žaisminga
vaikų ir jaunimo šventė, kurios metu rengiami vaikų “jomarkėliai”, skanaujama
kepta žąsis, sveikinami varduvininkai. Vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai
vieni kitus moko linksmų dainų, šokių, žaidimų.
Mažosios Lietuvos kalendoriuje. Tądien baigdavosi bernų ir mergų, t. y.
žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas,
pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose
vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo
apsiaustą. Nuo XVI a. protestantiškuose kraštuose vietoje šio šventojo imta
minėti Bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Dar XX amžiaus pabaigoje Klaipėdos krašte gyvavo paprotys
atsiskaitant su ūkio darbininkais rengti ypatingas vaišes, kurių pagrindinis
patiekalas – kepta žąsis. Vyresnio amžiaus lietuvininkai dar mena, kaip ūkininkai iš
anksto ruošdavosi Martyno dienos vaišėms – stengdavosi užauginti kuo riebesnes
žąsis, dažnai jas kilnodavo, glostydavo, tikrindami riebumą.
Suvalgę
žąsį, iš jos krūtinkaulio burdavo. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas,
baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta ir
atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir
žiemos pabaiga bus šalta.
Atsisveikinimo su samdiniais vaišes lydėdavo
jaunimo linksmybės – dainos, šokiai, rateliai, žaidimai. Klaipėdos kraštui,
esančiam ant smėlio ir šalia jūros, už Vėlines svarbesnės būdavo mugės prieš
Šventą Martyną, švenčiamą lapkričio 11-ąją. Šventės svarbą rodė ir Martyno vardo
populiarumas Mažojoje Lietuvoje.
Nuo Martyno jau imama laukti Kalėdų.
Tądien, stebėdami aplink save vykstančius gamtos reiškinius, senoliai
sužinodavo, kokios bus Kalėdos. Buvo sakoma: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos
su bradu“, „Jei per Martyną giedra – tai žiema bus labai šalta“, „Martyns ant
ledo, Kalėdos ant vandenio“.
Martyno šventė Klaipėdoje neužmiršta ir
šiandien: kiekvienais metais lapkričio 11 dieną mieste vyksta renginiai, į
kuriuos kviečiami visi Martynai, jų draugai ir artimieji.
Klaipėdos
miesto savivaldybės etnokultūros centre nuo 2002 m. kasmet vyksta žaisminga
vaikų ir jaunimo šventė, kurios metu rengiami vaikų “jomarkėliai”, skanaujama
kepta žąsis, sveikinami varduvininkai. Vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai
vieni kitus moko linksmų dainų, šokių, žaidimų.
Galerija
