Pirmadieniai Klaipėdos dramos teatre – tylesni nei kitomis dienomis. Pirmadieniais nedega rampos šviesos, neskamba žiūrovų aplodismentai, nevaikšto dramos kūrinių herojai. Pirmadienis didžiajai daliai teatro darbuotojų – išeiginė diena. Bet kovo 6 dieną paradinės duris netikėtai atsivėrė ir įleido Litorinos mokyklos mokinius iš 5–10 sutrikusios klausos klasių. Įleido, kad jie galėtų patirti nuotykį – pamatyti tai, ko nemato žiūrovai. Aktoriaus Liudo Vyšniausko ir kultūros projektų koordinatorės Linos Lencevičiūtės lydimi vaikai apėjo visą teatrą nuo vestibiulio iki užkulisių. Jie susipažino su teatro istorija, sužinojo, kaip teatro pastatas atrodė iki rekonstrukcijos, aplankė muziejų, kuriame pamatė ne tik įvairių spektaklių herojų kostiumus, bet ir nematytus rekvizitus. Ypač visus sudomino scenos maketas su dekoracijomis. Pasirodo, režisieriai spektaklius iš pradžių „žaidžia“ kartoninėse dėžutėse, o po to tik perkelia į sceną. Mokiniai apžiūrėjo ir siuvyklą, kurioje kuriami teatro kostiumai, ir didįjį grimo kambarį, kuriame specialistai jauną žmogus gali paversti senu, sveiką veidą sudarkyti baisiais randais, sukurti antgamtinės būtybės veidą, pakeisti kūno odos spalvą, pridėti žaizdų, iš kurių trykšta kraujas, išauginti ragus ir pan. Kostiumų sandėlyje vaikai pasimatavo popiežiaus tiarą, pamatė, kaip atrodo asmeniniai grimo kambariukai, išsiaiškino, iš kur į sceną įeina aktoriai, stebėjo, kaip daromos dekoracijos, sužinojo, kur jos laikomos, kaip atvežamos ir išvežamos. Bandė mokiniai perskaityti ir ant raudono kilimo surašytus spektaklių pavadinimus, bet greitai suprato, kad tam turi per mažai laiko.
Ekskursantai aplankė ir visas tris teatro sales: mažąją, kamerinę ir didžiąją. Mažojoje salėje vaikus nustebino skirtingų spalvų kėdės. Pasirodo, iki rekonstrukcijos buvo raudonos kėdės. Tos, kurias pavyko restauruoti, įsimaišė tarp naujų mėlynų kėdžių. Aktorius Liudas Vyšniauskas pasiūlė vaikams prisėsti ir pasiteiravo, kurios patogesnės. Įdomu tai, kad žemesnio ūgio žmonės rinkosi senąsias, aukštaūgiai sakė, jog patogesnės naujosios. Vaikams nuostabą sukėlė aktoriaus pasakojimas apie mažosios salės konstrukciją, leidžiančią spektaklio metu sukti joje sėdinčius žiūrovus. Didžiosios salės apžiūra buvo pradėta nuo aukščiausios vietos balkone, po truputį leidžiantis žemyn. Aktorius Liudas Vyšniauskas papasakojo, kuriose vietose patogiausia sėdėti, iš kurių vietų geriausiai matyti, kuri vieta jam labiausiai patinka. Vaikai sužinojo, kaip atliekami įvairūs triukai, kas padeda daiktams skraidyti, tapti nematomais ir pan. Visus nustebino žinia, kad uostamiesčio teatre įrengta unikali amerikiečių kompanijos „Meyer Sound“ elektroakustinė garso architektūros sistema „Constellation“, leidžianti sukurti ypatingus garso efektus. Bet labiausiai žadą atėmė aktoriaus pasakymas, kad bet kuriuo metu scena gali išnykti ir jos vietoje atsirasti šokių salė arba krepšinio aikštelė.
Kita mokinių išvyka į teatrą bus kitokia – jie lankysis spektaklyje, kurį ypatingai rekomendavo su jais bendravęs aktorius. Tikimės, kad po tokios ekskursijos vaikų požiūris į scenoje vykstančius veiksmus bus kitoks – juk jie jau žino, kiek daug darbo reikia įdėti, kad sukurtum žiūrovui šventę.
Ačiū Ingai Norkūnienei ir jos palydovui Kuršiui už suteiktą galimybę pamatyti tai, ko iš tiesų nemato žiūrovai!
