Atsivertę sutrikusios klausos mokiniams
skirtą literatūros vadovėlį, devintokai mintimis nusikėlė į pagonybės laikus,
kad išsiaiškintų, kuo skiriasi mitologinės ir etimologinės sakmės. Atsakymus
atrasti padėjo ne tik vadovėlio tekstas, bet ir pagonių garbinti dievai,
jaukiai susibūrę prie švento aukuro Baltų mitologijos parke.
Senąsias Baltų kultūros vertybes atskleidžiantį parką, įsikūrusį
Kretingos raj., Sausdravų km., žino ne
kiekvienas. Prieš ketvertą metų apie jį paklausta Šiaulių universiteto etimologijos
dėstytojo Nerijaus Brazausko ir aš nustebusi gūžtelėjau pečiais, todėl dabar
laikau savo pareiga atvežti vaikus į šventovę, kurioje galima susipažinti,
apžiūrėti ir net pajusti Baltų dievų buvimą.
Eidami verpstės forma išsidėsčiusiais pažintiniais takais devintokai
turėjo surasti nurodytus dievus, prisiminti savo tautos papročius ir tuo pačiu
pakartoti žodžių darybą. Studijuodami parko žemėlapį, mokiniai aplankė visus
ratus, sprendė užkoduotas užduotis. Vaikams padėjo ne tik sukauptos žinios,
juos globojo net ir oras, kadangi lietus prisiminė, jog jam reikia lyti mums
jau beeinant iš velnių ir vėlių buveinės, išgąsdinusios Gabiją nejaukiai
tyvuliuojančiu juodo vandens tvenkiniu. Beje, Gabija nesugebėjo rasti savo
deivės, nors ugnies ir namų taku praėjome ne vieną kartą, todėl pasiūliau jai
pagalbos ieškoti deivės Lados glėbyje. Kokį norą sugalvojo mergaitė, nežinau,
tačiau mačiau, kad pasivaikščiojimas Baltų takais nuvijo nepasitenkinimą dėl
neatskleistos ugnies deivės paslapties.
O susitikimas su dievu Ragučiu išblaškė paskutines abejones, nes
linksmasis aludarių globėjas pakvietė vaikus pasisukti savo statinaitėse. Atrodo,
kad miške slėpėsi ir grybautojų globėjas, kadangi į parką mus vežęs vairuotojas
prisirinko kibiriuką baravykų ir kazlėkų!
Lietuvių kalbos mokytoja
SIGITA KOROLIOVĖ
Galerija
