kalbininkai tyrinėjo visus penkis Lietuvos etnografinius regionus. Savo
atradimus aštuntos klasės mokiniai surašė į pačių sukurtą etnografinių regionų
žemėlapį. Spalvinga ir informatyvia vaizdine priemone visus mokslo metus
naudojosi ne tik jos autoriai. Literatūros ir kalbos ugdymo pamokas visose
klasėse praturtino žemėlapyje pavaizduotos ryškios regionų sienos; tikslios
pastatų, tautinių kostiumų iliustracijos; tarmių, tautosakos pavyzdžiai; vaizdinga
informacija apie kulinarijos ypatumus.
mokiniams buvo sukurta metodinė priemonė „Darbo dainos“.
Tamsiais būsimo rudens vakarais
vaikai kurs mandalas iliustruodami jas senaisiais baltų simboliais. Šis
užsiėmimas ne tik ramins ir džiugins mokinių sielas, bet ir praturtins naujomis
žiniomis apie paslaptingus baltų ženklus ir simbolius.
Etnografinių regionų
metus devintokai užbaigė mandalų piešimu. Nors specialistai sako, kad mandaloje
atsiskleidžia ją kuriančio žmogaus dabartis ir ateitis bei rekomenduoja piešiant
išsižadėti praeities, mokinių mandalose praeitis atgijo, nes jie ant pajūryje
rastų akmenų perkėlė senųjų baltų ženklus ir simbolius.
Kadangi mandalų
šaknys slypi gamtoje, nestebina, kad mokiniai savo kūriniams dažniausiai
rinkosi saulės, vandens, medžio simbolius. Paslaptingas baltų pasaulis mandalose
sušvito įvairiomis spalvomis, nors mūsų protėviai mėgo tamsesnes, santūresnes
spalvas. Tačiau šį kartą mokinių kūrybiškumas nebuvo slopinamas, nes kartu su
baltų mitologijos temos įtvirtinimu, jiems buvo suteikta galimybė pasinerti į
meno terapijos teikiamas emocijas.